Socialinė partnerystė

Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.
Darbuotojų atstovų veikla turi būti organizuota ir vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau.

Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.
Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.

Jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš kolektyvinių derybų.

Kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Paminėtina, jog kolektyviniai darbo santykiai yra grindžiami kolektyvinių derybų laisvės ir sutarčių sudarymo laisvės principais, todėl kolektyvinių derybų šalys turi laisvę pačios nustatyti kolektyvinės sutarties turinį.

Paprastai kolektyvinėse sutartyse tariamasi dėl darbuotojams naudingesnių sąlygų bei papildomų garantijų nei nustato DK ar kiti įstatymai, taip pat gali būti tariamasi dėl klausimų, kurie nėra sureguliuoti įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais. Tai, kas gali būti aptarta kolektyvinėse sutartyse, detalizuojama DK 193 str. 5 d.

Darbo tarybos teisės
Darbo taryba turi teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą; DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti; teikti darbdaviui pasiūlymusdėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo; inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų; esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą; atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius DK, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose (DK 174 str. 1 d.).
Informavimo metudarbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą.
Darbuotojų patikėtiniuimutatis mutandis taikomos visos DK ir kitų įstatymų, kitų darbo teisės normų nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.

Darbuotojų atstovams taikomos garantijos
Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų narių, darbo tarybų narių ir darbuotojų patikėtinio funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai (DK 167 str. 1 d.)

Akcentuotina, jog DK 168 str. reglamentuojamos darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos.

Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovai jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas vidutinis darbo užmokestis ne mažiau kaip už dvi darbo dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip.

Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijosteritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Taip pat Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šioje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Kitas garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai.

Socialinės partnerystės lygmenys:

• nacionalinis;
• šakos (gamybos, paslaugų, profesinis);
• teritorinis (savivaldybės, apskrities);
• darbdavio (darbdavio fizinio asmens arba darbdavio juridinio asmens, o DK 21 str. 4 d. nustatytu atveju – jo padalinio (filialo, atstovybės);
• darbovietės (jeigu tai nustatyta DK, darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose).

Socialinės partnerystės šalys:

• darbuotojų atstovai;
• darbdavių atstovai;
• ir jų organizacijos (šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu).

Darbdavio lygmeniu –  darbdavys ir darbuotojų atstovai.
Darbuotojų atstovavimas  reiškia:

• darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose;
• teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą;
• kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.

Darbuotojų atstovai:

• profesinė sąjunga;
• darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis.

Darbdavių atstovai:

• Darbdavys –  fizinis asmuo  – socialinėje partnerystėje  dalyvauja , teises ir pareigas prisiima  pats .
• Darbdaviui –  juridiniam asmeniui  – socialinėje partnerystėje darbdavio lygmeniu  atstovauja  juridinio asmens vienasmenis valdymo organas (įmonės  vadovas) arba jo įgalioti asmenys .

• Darbdaviams šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos  (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir kita).

Darbdaviams šakos ar nacionaliniu lygmeniu  atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija  šiais atvejais:

• iš valstybės, savivaldybių   ir valstybės socialinių fondų biudžetų  bei

kitų valstybės įsteigtų fondų  lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms;

• įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas

įgyvendina valstybė ar savivaldybė .
Darbdaviams teritoriniu lygmeniu atstovauja savivaldybės taryba šiais atvejais:

• iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms;
• įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybė.

Darbdaviams teritoriniu lygmeniu atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija :

• Iš valstybės socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms.

DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOS

• Darbdavių organizacija yra savo pavadinimą turintis  ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo – asociacija , įsteigta pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą.
• Darbdaviai turi teisę, be jokių apribojimų,  steigti darbdavių organizacijas  ir prisijungti prie šių organizacijų.
• Asociacijos pripažįstamos ir darbdavių organizacijomis, jeigu  atstovauja savo narių – darbdavių   teisėms ir interesams   socialinėje partnerystėje .

• Darbdavių organizacijos turi teisę jungtis į aukštesnio lygmens darbdavių organizacijas (asociacijas, federacijas, konfederacijas, susivienijimus ir kita) ,  veikiančias nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmenimis. 
• Nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus :

1) turi juridinio asmens statusą;
2) veikia kaip darbdavių organizacija nepertraukiamai bent 3 metus;
3) turi savarankišką organizacinę struktūrą;
4) turi ne mažiau kaip 5 darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
5) darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip 3 procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų;
6) dėl jų nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio;
7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos valstybės socialinių fondų biudžetui;
8) jos priklauso ES, Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės arba daugiau kaip pusė ES valstybių narių priklauso tarptautinei organizacijai, kuriose mokamas nario mokestis (DK 182 str. 5 d.).

Darbdavių organizacijų kompetencija (DK 183 str.):

• inicijuoja  dvišalių ir trišalių darbo ir socialinių reikalų tarybų  steigimą ir dalyvauja jų veikloje;
• dalyvauja kolektyvinėse derybose ir sudaro kolektyvines sutartis;
• atstovauja darbdavių organizacijos ir jos narių interesams santykiuose su profesinėmis sąjungomis, valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis;
• turi teisę  gauti savo veiklai vykdyti reikalingą informaciją ir  teikti pasiūlymus  valstybės ir savivaldybės institucijoms, profesinėms sąjungoms ir jų organizacijoms  dėl teisės aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo ;
• informuoja visuomenę apie aktualius organizacijos veiklos klausimus;
• informuoja  savo narius – darbdavius –  apie darbo, ekonominės ir socialinės
  srities  teisėkūros būklę ;
• organizuoja organizacijos nariams mokymus socialinės partnerystės, kolektyvinių ir individualiųjų darbo santykių klausimais;
• teikia konsultacijas  organizacijos nariams socialinės partnerystės, kolektyvinių ir individualiųjų darbo santykių klausimais;
• turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti sprendžiant darbo ginčus dėl teisės;
• ir kt.

Kompetencijos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato darbdavių organizacijos  įstatai (statutai).

DARBUOTOJŲ ATSTOVAI
Veiklos garantijos:

• darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis;
• kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas gali nustatyti  socialinių partnerių susitarimai;
• darbuotojų atstovų veiklai taip pat gali būti skiriamos  kitų socialinių partnerių lėšos.

• atstovavimo pareigos paprastai atliekamos darbo metu;

• darbuotojų atstovai atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip  60 darbo valandų per metus  už šį laiką paliekant  vidutinį darbo užmokestį;

• darbdavys sudaro sąlygas mokymui ir švietimui – suteikiamos ne mažiau kaip  5 darbo dienos per metus, už 2 darbo dienas paliekant vidutinį darbo užmokestį  (nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip);

Apsauga nuo diskriminacijos:

• laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos  negali būti atleisti iš darbo  darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia;
• negali būti pablogintos jų būtinosios darbo sutarties sąlygos  be teritorinio skyriaus , kurio teritorijoje yra darbdavio darbovietė,  vadovo sutikimo.

VDI teritorinio skyriaus vadovas  suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu  darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas:

• nėra susijęs su  darbuotojo vykdoma darbuotojų  atstovavimo veikla ,
• darbuotojo  nediskriminuoja  dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

• VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 30 dienų.
• Sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas savaime nenustato darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo/neteisėtumo.

• Kitas garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai.

• Garantijos taikomos tokiam  kiekvienos darbdavio lygmeniu veikiančios  profesinės sąjungos valdymo organų narių skaičiui, koks būtų (yra) darbo tarybos narių skaičius , atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių (pagal DK 170 str. 1 d.).
• Darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ar darbuotojų atstovaujamuosiuose organuose negali būti laikomas darbuotojo darbo pareigų pažeidimu.

PROFESINĖS SĄJUNGOS

• Profesinės sąjungos, gina darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises ir interesus.
• Darbdavio  (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar DK 21 str. 4 d. nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės)  lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti  būtina, kad ji turėtų:
• 20 steigėjų  arba
• steigėjais būtų ne mažiau kaip  1/10 visų darbdavio darbuotojų , bet ne mažiau kaip 3 .
• Be to, būtina susirinkime  patvirtinti įstatus  arba statutą,  išrinkti valdymo organus  ir priimti sprendimą dėl  buveinės .
• Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos visos paminėtos sąlygos.
• Įsteigta profesinė sąjunga turi pateikti Juridinių asmenų registrui savo įstatus (statutą) ir kitus dokumentus, patvirtinančius steigėjų skaičių, įstatų priėmimą, valdymo organų išrinkimą ir buveinės nustatymą. Įstatų pateikimas Juridinių asmenų registrui yra svarbus tuo, kad pagal CK 2.63 straipsnį  juridinis asmuo laikomas įsteigtu tik nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-383/2010) . 

Profesinių sąjungų organizacijos

• Profesinės sąjungos turi teisę steigti  profesinių sąjungų organizacijas, veikiančias šakos ar teritoriniu lygmeniu , jeigu jas sudaro  ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu , ir stoti į jas.
• Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas  gali jungtis šakos ir teritoriniu lygiu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos .
• Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos  pagal savo įstatuose nustatytą tvarką  turi teisę steigti savo padalinius .
• Tokie padaliniai laikomi darbdavio lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis .

Nacionalinio  lygmens profesinių sąjungų organizacijos  turi atitikti šiuos kriterijus :

• turi  juridinio asmens  statusą;
• veikia  kaip profesinių sąjungų organizacija nepertraukiamai bent  3 metus ;
• turi savarankišką  organizacinę struktūrą ;
• turi ne mažiau kaip  5 darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį ;
• organizacija jungia ne mažiau kaip  7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas , kurių  padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3  Lietuvos Respublikos  apskričių teritorijos ;
• jungia ne mažiau kaip  15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių ;
• priklauso  ES  arba kitoms tarptautinėms  organizacijoms , kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės ir kt.

DARBO TARYBOS

• Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra  20  ir daugiau.
• Darbo taryba sudaroma  3 metų  kadencijai.
• Jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariai yra daugiau kaip  1/3  visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir atlieka visas DK darbo tarybai priskirtas funkcijas.
• Darbo tarybos nariais gali būti  renkami  visi darbuotojai, sulaukę 18 metų ir kurių  darbo santykiai  su darbdaviu  trunka ilgiau kaip 6 mėnesius .
• Kandidatais gali būti tik  rinkimų teisę turintys darbuotojai , išskyrus rinkimų komisijos narius.
• Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys  negali būti darbo tarybos nariais .

Darbo tarybos rinkimai

• Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi  bent 3 nepertraukiamų mėnesių  darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai,  išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis .
• Darbo tarybos rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią ne vėliau kaip per 2 savaites įsakymu sudaro darbdavys iš 3–7 narių.
• Juridinio asmens vadovaujantys darbuotojai (DK 101 str. 3 ir 4 d.) gali sudaryti ne daugiau kaip  1/3  darbo tarybos rinkimų komisijos narių.
• Rinkimų komisija per 7 dienas nuo jos sudarymo dienos susirenka į pirmąjį posėdį.
• Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu darbdavio iniciatyva  negali būti atleidžiami iš darbo . Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis .
• Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po 1 kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbuotojas galėtų ir pats save išsikelti kandidatu.
• Darbdavio lygmeniu veikiančios  profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti  ne mažiau kaip  3  rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.
• Visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos.

• Jeigu nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais . Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal DK nustatytą tvarką po 6 mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo dienos .

• Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip  1/2 rinkimų teisę turinčių darbuotojų . Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais,  per artimiausias 7 dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai . Tuomet turėtų dalyvauti  1/4 darbuotojų .
• Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų (išskyrus profesinės sąjungos pasiūlytą kandidatą, kuriam privalo būti užtikrinta vieta, nepriklausomai nuo surinkto balsų skaičiaus).
• Į darbo tarybą išrinktas darbuotojas  darbo tarybos nariu laikomas nuo  darbo tarybos rinkimų  balsavimo rezultatų paskelbimo .
• Darbuotojas, esantis atsarginių darbo tarybos narių sąraše , darbo tarybos nariu vietoj narystę darbo taryboje pabaigusio darbuotojo tampa  nuo darbo tarybos sprendimo   priėmimo . Šiuo sprendimu patvirtinami jo, kaip naujo darbo tarybos nario, įgaliojimai.
• Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį .

Darbo tarybos veiklos pradžia

• Darbo taryba savo įgaliojimus įgyja ir pradeda vykdyti funkcijas susirinkusi į pirmąjį posėdį. Pirmąjį darbo tarybos posėdį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti per 5–10 dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo .
• Darbo tarybos nariai pirmajame darbo tarybos posėdyje iš savo narių  išsirenka darbo tarybos pirmininką ir sekretorių .
• Kai darbo tarybos sekretorius laikinai negali eiti savo pareigų, jį  pavaduoja  darbo tarybos pirmininko  paskirtas darbo tarybos narys .
• Asmenys, esantys  atsarginių  darbo tarybos narių sąraše, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju,  kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta .

Darbo tarybos veikla

• Darbo tarybos  veiklos forma yra posėdžiai . Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu (pritarus darbo tarybos narių daugumai) jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus darbo taryba į savo posėdžius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus.
• Darbo tarybos  veiklos organizavimo klausimus reglamentuoja darbo tarybos veiklos reglamentas , kurį savo kadencijos laikotarpiui tvirtina darbo taryba visų darbo tarybos narių balsų dauguma.
• Atkreiptinas dėmesys, jog  darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą , kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo,  papildomų garantijų   darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję   klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą .

Darbo tarybos teisės:

• dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą;
• DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti;
• teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų,  aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo ;
• inicijuoti  kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės , jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
• esant būtinybei  aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus ,  sušaukti visuotinį  darbdavio ar darbovietės  darbuotojų susirinkimą  (konferenciją),  suderinus   su darbdaviu susirinkimo (konferencijos)  datą, laiką ir vietą ;
• atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius DK, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose (DK 174 str. 1 d.).

DARBUOTOJŲ PATIKĖTINIS

• Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra  mažiau kaip 20 , darbuotojų  atstovavimo teises gali įgyvendinti  jų išrinktasis darbuotojų  patikėtinis , renkamas 3 metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime.
• Jeigu nenustatyta kitaip, darbuotojų patikėtiniui mutatis mutandis taikomos visos DK ir kitų įstatymų, kitų darbo teisės normų nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.

SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS FORMOS
Socialinė partnerystė įgyvendinama:

• sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir  sudarant susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų ;

• inicijuojant,  vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis ;
• informavimo, konsultavimo  procedūromis ir  dalyvavimu  darbdavio  juridinio

asmens valdyme .

I. Darbo ir socialinių reikalų tarybos

• Susitarimų tarp socialinių partnerių pagrindu gali būti steigiamos  dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos.
• Veiklos tikslas – nagrinėti ir spręsti užimtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir su jais susijusius klausimus  lygiateisio socialinio bendradarbiavimo pagrindu .
• Dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos gali būti steigiamos  šakos ir teritoriniu  socialinės partnerystės  lygmenimis .
• Pagal tai, kokiu socialinės partnerystės lygmeniu steigiama atitinkama darbo ir socialinių reikalų taryba, jos  šalys gali būti tuo lygmeniu veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir savivaldybės institucijos .
• Dvišalių ir trišalių darbo ir socialinių reikalų tarybų veikla nustatoma vadovaujantis jų nuostatais, kuriuos tvirtina šių tarybų steigėjai.

Lietuvos Respublikos trišalė taryba

• Lietuvos Respublikos trišalė taryba sudaroma 4 metų kadencijai  iš 21 nario : 7 nacionaliniu lygmeniu veikiančių  profesinių sąjungų  deleguotų atstovų, 7 nacionaliniu lygmeniu veikiančių  darbdavių organizacijų  deleguotų atstovų ir 7 Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  deleguotų atstovų. Trišalės tarybos  sudėtis  įforminama Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nutarimu .
• Trišalės tarybos  pirmininkas  skiriamas  6 mėnesiams  iš Trišalės tarybos narių šalių (profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų)  susitarimu rotacijos principu .
• Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos  kriterijus :

1) turi juridinio asmens statusą;
2) turi ne mažiau kaip 5 darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent 3 metus;
4) yra tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos nariai;
5) profesinių sąjungų organizacijos  jungia ne mažiau kaip 0,5 procento  Lietuvos
Respublikos teritorijoje  dirbančių asmenų,
6) darbdavių organizacijų nariai –  darbdaviai – įdarbina ne mažiau kaip 3 procentus
Lietuvos Respublikos teritorijoje  dirbančių asmenų;
7) organizacijos struktūriniai padaliniai atstovauja skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams arba organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų ir kt. (DK 185 str. 2 d.).

• Atitiktį nustatytiems kriterijams vertina  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo  ministerija , pirmiausia į sąrašą įrašydama daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ir daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas.

Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus:

• darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse;
• dėl klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos

konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“
nuostatomis.
Trišalė taryba turi teisę:

• priimti sprendimus ir teikti šalims išvadas ir rekomendacijas;
• sudaryti trišalius susitarimus darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse;
• gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją;
• kviesti į posėdžius ir išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos

klausimais.
Trišalės tarybos funkcijas, teises, darbo organizavimo tvarką nustato  Trišalės tarybos nuostatai , kuriuos tvirtina ir keičia Trišalė taryba.

II. KOLEKTYVINĖS DERYBOS, KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ SUDARYMAS

• Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos DK nustatyta tvarka turi teisę  inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo ir jose dalyvauti ir sudaryti kolektyvines sutartis .
• Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti  tik profesinės sąjungos .
• Jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas  gali įgalioti šakos profesinę sąjungą  vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.
• Inicijuojanti  kolektyvines derybas šalis  privalo raštu prisistatyti  kitai derybų šaliai. Kolektyvinių derybų siekianti šalis turi pateikti  aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus , kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas.
• Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip  per 14 dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą  kolektyvines derybas inicijuojančiai šaliai,  kuriame nurodo savo atstovus , dalyvausiančius kolektyvinėse derybose.
• Kolektyvinių derybų  pradžia  laikoma  kita diena , einanti  po tos , kada kolektyvines derybas inicijuojanti šalis  gavo antros šalies rašytinį atsakymą . Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos. Nė viena iš šalių  negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose .
• Kolektyvinių derybų šalys pirmajame kolektyvinių derybų darbo grupės posėdyje susitaria dėl kolektyvinių derybų eigos:

1) kolektyvinių derybų  pradžios ir numatomos trukmės ;
2) kolektyvinių derybų tvarkos,  organizacinių klausimų ;
3)  informacijos, būtinos  kolektyvinės sutarties  projektui parengti, suteikimo , įskaitant jos mastą ir suteikimo terminus;
4)  kitų  aktualių klausimų.
Jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos  laikomos baigtomis, kai:

• • pasirašoma  kolektyvinė sutartis ,
• surašomas  nesutarimų protokolas  arba
• kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad  pasitraukia iš kolektyvinių derybų.

Kolektyvinės derybos turi vykti sąžiningai ir neturi būti vilkinamos .

Kolektyvinių derybų šalys turi teisę:

• reikalauti  gauti  kolektyvinei sutarčiai sudaryti  reikalingą informaciją ;
• pasitelkti ekspertų  ir rengdamos kolektyvinės sutarties projektą, ir dalyvaudamos kolektyvinėse derybose.
• Visi kolektyvinėse derybose dalyvaujantys asmenys  privalo saugoti konfidencialią informaciją , kuri jiems tapo žinoma dalyvaujant kolektyvinėse derybose ir rengiant kolektyvinės sutarties projektą .

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

• Kolektyvinė sutartis  – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos (DK 190 str.).

• Kolektyvinių sutarčių rūšys:

1)  nacionalinė  (tarpšakinė) kolektyvinė sutartis;
2)  teritorinė  kolektyvinė sutartis;
3)  šakos  ( gamybos, paslaugų, profesinė ) kolektyvinė sutartis;
4)  darbdavio  lygmens kolektyvinė sutartis;
5)  darbovietės  lygmens kolektyvinė sutartis – nacionalinės, šakos ar darbdavio lygmens
kolektyvinės sutarties  nustatytais atvejais .

• Kolektyvinė sutartis yra dvišalė.

Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties  šalys yra :

• profesinė sąjunga , veikianti darbdavio lygmeniu, ir
• darbdavys .

Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu  veikia kelios profesinės sąjungos , darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens  kolektyvinę sutartį gali sudaryti:

• profesinė sąjunga ir darbdavys arba
• jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys .

Kolektyvinių sutarčių turinys (DK 193 str.)

• Kolektyvinėje sutartyje šalys nustato:
• darbuotojų  darbo, socialines ir ekonomines sąlygas ir garantijas ,
• abipuses teises, pareigas ir šalių atsakomybę.

• Nustatydamos kolektyvinės sutarties turinį šalys turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
• Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK  ar kitos darbo teisės normos.

• Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:

1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas;
2) darbo užmokesčio sąlygas;
3) darbo ir poilsio laiką;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemones;
5) darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemones
6) informavimą ir konsultavimą;
7) kitokį darbuotojų atstovų dalyvavimą darbdaviui priimant sprendimus (nemažinant
DK nustatytų darbo tarybos įgaliojimų);
8) kitas šalims  svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ;
9) kolektyvinės sutarties vykdymo tvarką ir  kontrolės sistemą ;
10) kolektyvinės sutarties  keitimo, pildymo ir nutraukimo tvarką ,  galiojimo terminą ,
11) kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir
vykdymu.
Kolektyvinių sutarčių galiojimas

• Kolektyvinė sutartis  įsigalioja jos pasirašymo dieną , jeigu joje nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data (DK 196 str. 1 d.)

• Kolektyvinė sutartis galioja ne ilgiau kaip  4 metus  (išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta kitaip).

Kolektyvinių sutarčių registravimas

• Galiojančios kolektyvinės sutartys  privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos  socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (DK 195 str. 5 d.).
• Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 (2024 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. A1-737 redakcija)

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0a35a2325dcf11e7a53b83ca0142260e/asr.

• Profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų organizacijos atstovas ne vėliau kaip  per 20 kalendorinių dienų  po kolektyvinės sutarties pasirašymo Socialinės apsaugos ir darbo  ministerijai pateikia šiuos dokumentus :
• paraišką įregistruoti kolektyvinę sutartį (laisva forma), nurodant profesinės sąjungos ar jos organizacijos ir darbdavio ar darbdavių organizacijos pavadinimą, buveinės adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą, kolektyvinės sutarties rūšį, darbuotojų, kuriems bus taikoma kolektyvinė sutartis jos įsigaliojimo dieną, skaičių, jos galiojimo terminą, kada nustojo galioti prieš tai buvusi kolektyvinė sutartis;

• abiejų kolektyvinės sutarties šalių pasirašytą ir bent vienos kolektyvinės sutarties šalies patvirtintą kolektyvinės sutarties kopiją arba kolektyvinę sutartį, jei ji pasirašyta elektroniniais parašais.

• !!! Kolektyvinės sutarties šalims padarius pakeitimus kolektyvinėje sutartyje,  pakeistas jos tekstas pateikiamas registruoti ta pačia tvarka kaip ir kolektyvinė sutartis  !!!

• Kolektyvinės sutarties  registravimas panaikinamas  ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai bent  viena iš kolektyvinės sutarties šalių  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai  tiesiogiai, faksu, per kurjerį, paštu arba elektroniniu paštu pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad kolektyvinės sutarties galiojimas nutrauktas.

• Panaikinus kolektyvinės sutarties registravimą, kolektyvinės sutarties  duomenys bei kolektyvinė sutartis iš  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto  svetainės pašalinami .

• Kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuoja kolektyvinės sutarties šalys arba jų tam įgalioti atstovai.  Atsiskaitymo tvarka, būdai ir terminai nustatomi kolektyvinėje sutartyje .

• Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau kaip  prieš 3 mėnesius .  Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos įsigaliojimo  (DK 200 str.)

• Kolektyvinė sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka.

• Ginčai dėl kolektyvinės sutarties  vykdymo ar netinkamo jos vykdymo, įskaitant taikymą ar netinkamą taikymą  į jų galiojimo sritį patenkantiems darbuotojams ir darbdaviams, sprendžiami  darbo ginčų dėl teisės nustatyta tvarka .

Kolektyvinių sutarčių taikymas (DK 197 str.)

• Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams.
• Jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria  dėl darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams,  ji taikoma visiems darbuotojams, jeigu ją patvirtina visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija).
• Konferencija  – įmonės, įstaigos, organizacijos struktūriniuose organizaciniuose dariniuose  išrinktų darbuotojų atstovų susirinkimas .

Jeigu darbuotojui turi būti taikomos kelios kolektyvinės sutartys:

• 1) darbdavio lygmens ir šakos kolektyvinė sutartis, jam  taikoma šakos  kolektyvinė sutartis,  nebent  šakos kolektyvinėje sutartyje  leidžiama  įmonės kolektyvine sutartimi  nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų ;
• 2) darbdavio lygmens ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam  taikoma teritorinė  kolektyvinė sutartis,  nebent  teritorinėje kolektyvinėje sutartyje  leidžiama  darbdavio lygmens kolektyvine sutartimi  nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų ;
• 3) šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam  taikomos lex specialis  kolektyvinės sutarties  nuostatos .

Kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimas

• Nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės)  kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų taikymas  Socialinės apsaugos ir darbo  ministro įsakymu gali būti privalomai išplėstas atitinkamai:
• Visiems darbdaviams, kurie patenka į nacionalinės  (tarpšakinės) kolektyvinės

sutarties  taikymo sritį , ar

• tam tikros teritorijos ar šakos darbdaviams.

Pasiūlymą išplėsti  nacionalinės (tarpšakinės), šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) ir teritorinės  kolektyvinės sutarties taikymo sritį  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo  ministrui turi pateikti abi kolektyvinės sutarties šalys , jeigu iki sutarties galiojimo pabaigos  liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai .

• Šalių pateiktame pasiūlyme turi būti nurodyta:

1) kolektyvinės sutarties , kurios taikymo sritį siūloma išplėsti,  pavadinimas ;
2) kurias kolektyvinės sutarties  nuostatas  siūloma išplėsti;
3) kolektyvinės sutarties taikymo srities  išplėtimo motyvai ;
4) prognozuojamas  darbuotojų , kuriems bus taikoma kolektyvinė sutartis,  skaičius .

• Sprendimą  dėl kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo  ministras priima ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų  nuo pasiūlymo gavimo dienos.

III. INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMASIS

• Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme.
• Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas.
• Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą.

• Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo . Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.
• Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir  darbo tarybos pateiktos nuomonės  turi vykti laiku, sudarant galimybę darbo tarybai  gauti motyvuotus atsakymus  iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų.
• Darbdavio sprendimas atsisakyti suteikti informaciją gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka
• Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavio atsisakymas pateikti informaciją ar pradėti konsultacijas yra nepagrįstas,  darbdavys įpareigojamas  per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį  tokią informaciją suteikti arba pradėti konsultacijas .

• DK, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka  darbuotojai per darbo tarybas  (arba DK nustatytu atveju per profesinę sąjungą)  turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais  su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.

• Darbuotojų atstovų reikalavimu vykdomas  reguliarusis informavimas ir konsultavimas, t. y.   kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip  iki balandžio 1 dienos, darbdavys privalo pateikti informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės , įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės)  veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę  (galimus įmonės užimtumo pokyčius, darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas ir kt.) (DK 205 str.)

• DK 206 – 208 straipsniuose numatytais atvejais (pvz., prieš tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, grupės darbuotojų atleidimo atveju, verslo ar jo dalies perdavimo atveju)  darbdavys turi vesti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba , o jeigu jos nėra – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.

DARBDAVIO PAREIGA PATEIKTI INFORMACIJĄ

• Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20,  pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra,  –  darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai , privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją:

• apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus,

nuasmenintus duomenis  apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį , jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai;

• kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos

susitarimai (DK 23 str. 2 d.). 

• Taip pat darbdaviai  reguliariai , ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus,  pareikalavus darbo tarybai, privalo teikti informaciją darbo tarybai , o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai apie:
  • ne visą darbo laiką  dirbančius darbuotojus (DK 40 str. 8 d.),
  • nuotolinio darbo būklę  (DK 52 str. 8 d.)
  • ir terminuotų darbo sutarčių būklę  (DK 71 str. 3 d.)

• Informacijoje darbdavys turi nurodyti:
• taip dirbančių  darbuotojų skaičių ,
• užimamas  pareigybes  ir
• darbo užmokesčio vidurkį  pagal profesijų grupes ir lytį (jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai).

• Svarbu pažymėti, kad manant, jog darbdavys nevykdo informavimo ir konsultavimo pareigos ar ją vykdo netinkamai, DK nuostatos darbuotojų atstovams suteikia teisę  per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie tokį pažeidimą inicijuoti darbo ginčą dėl teisės .

• Pripažinus pažeidimus, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas (darbo ginčų komisija ar teismas)  turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti darbdavį atlikti tam tikrus veiksmus .

DALYVAVIMAS JURIDINIO ASMENS VALDYME

• Darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys  turi teisę skirti dalį įmonės , įstaigos ar organizacijos  kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių .

• Juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip  prieš 20 darbo dienų iki  juridinio asmens kolegialaus  valdymo ar priežiūros organo sudarymo dienos  privalo pranešti darbuotojų atstovui apie jų teisę skirti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narius naujai sudaromo organo kadencijai.
• Darbuotojų atstovų skiriamas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys turi būti  to juridinio asmens darbuotojas . Darbo sutarties su juo pasibaigimas nutraukia narystę juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organe.
• Kolektyvinių sutarčių ar kitų susitarimų nustatytais atvejais  ir tvarka gali būti sudaryta galimybė darbuotojų atstovams dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose  stebėtojo ar patariamojo balso teise , kai juose sprendžiami su įmonės darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.