Socialinė partnerystė

Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.
Darbuotojų atstovų veikla turi būti organizuota ir vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau.

Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.
Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.

Jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš kolektyvinių derybų.

Kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Paminėtina, jog kolektyviniai darbo santykiai yra grindžiami kolektyvinių derybų laisvės ir sutarčių sudarymo laisvės principais, todėl kolektyvinių derybų šalys turi laisvę pačios nustatyti kolektyvinės sutarties turinį.

Paprastai kolektyvinėse sutartyse tariamasi dėl darbuotojams naudingesnių sąlygų bei papildomų garantijų nei nustato DK ar kiti įstatymai, taip pat gali būti tariamasi dėl klausimų, kurie nėra sureguliuoti įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais. Tai, kas gali būti aptarta kolektyvinėse sutartyse, detalizuojama DK 193 str. 5 d.

Darbo tarybos teisės
Darbo taryba turi teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą; DK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti; teikti darbdaviui pasiūlymusdėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo; inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų; esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą; atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius DK, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose (DK 174 str. 1 d.).
Informavimo metudarbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą.
Darbuotojų patikėtiniuimutatis mutandis taikomos visos DK ir kitų įstatymų, kitų darbo teisės normų nuostatos, nustatančios darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.

Darbuotojų atstovams taikomos garantijos
Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų narių, darbo tarybų narių ir darbuotojų patikėtinio funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai (DK 167 str. 1 d.)

Akcentuotina, jog DK 168 str. reglamentuojamos darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos.

Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotojų atstovai jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas vidutinis darbo užmokestis ne mažiau kaip už dvi darbo dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip.

Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijosteritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

Taip pat Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šioje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Kitas garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai.

Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis.

Įgyvendinant socialinę partnerystę, privalu laikytis šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams, savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus, realaus įsipareigojimų įvykdymo ir kitų principų, kuriuos nustato darbo teisės normos, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir žmogaus teisių standartai.

Socialinės partnerystės šalys darbdavio lygmeniu yra darbdavys ir darbuotojų atstovai.

• Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos socialinės partnerystės šalimis laikomos tada, kai jos veikia kaip darbdaviai ar jų atstovai.
• Tam tikrais atvejais darbuotojai gali dalyvauti socialinėje partnerystėje tiesiogiai.

Socialinės partnerystės lygmenys

Socialinės partnerystės formos

DARBUOTOJŲ ATSTOVAI IR JŲ GARANTIJOS

Darbuotojų atstovai yra:

Nepriklausomumo garantijos:

Veiklos garantijos:

Apsauga nuo diskriminacijos:

DARBDAVIŲ ATSTOVAI

DARBDAVIŲ ATSTOVAVIMAS

DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOS

DARBDAVIŲ ORGANIZACIJOMS TAIKOMI KRITERIJAI (DK 182 str. 5 d.)

DARBDAVIŲ ORGANIZACIJŲ KOMPETENCIJA (DK 183 str.)

DARBO TARYBA

PROFESINĖS SĄJUNGOS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ORGANIZACIJOS

Nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

• turi juridinio asmens statusą;
• veikia kaip profesinių sąjungų organizacija nepertraukiamai bent 3 metus;
• turi savarankišką organizacinę struktūrą;
• turi ne mažiau kaip 5 darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;
• organizacija jungia ne mažiau kaip 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas, kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijos;
• jungia ne mažiau kaip 15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių;
• priklauso ES arba kitoms tarptautinėms organizacijoms, kuriose daugiau kaip pusė narių yra ES valstybės narės ir kt.

KOLEKTYVINĖS DERYBOS, KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ SUDARYMAS

Kolektyvinių derybų inicijavimas

• Darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos DK nustatyta tvarka turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo ir jose dalyvauti ir sudaryti kolektyvines sutartis.
• Kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos.
• Jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą vesti derybas dėl darbdavio lygmens kolektyvinės sutarties.
• Inicijuojanti kolektyvines derybas šalis privalo raštu prisistatyti kitai derybų šaliai. Kolektyvinių derybų siekianti šalis turi pateikti aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas.
• Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per 14 dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą kolektyvines derybas inicijuojančiai šaliai, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose.

Kolektyvinių derybų pradžia

• Kolektyvinių derybų pradžia laikoma kita diena, einanti po tos, kada kolektyvines derybas inicijuojanti šalis gavo antros šalies rašytinį atsakymą. Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos.
• Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose.
• Kolektyvinių derybų šalys pirmajame kolektyvinių derybų darbo grupės posėdyje susitaria dėl kolektyvinių derybų eigos:

1) kolektyvinių derybų pradžios ir numatomos trukmės;
2) kolektyvinių derybų tvarkos, organizacinių klausimų;
3) informacijos, būtinos kolektyvinės sutarties projektui parengti, suteikimo, įskaitant jos mastą ir suteikimo terminus;
4) kitų aktualių klausimų.

Kolektyvinių derybų pabaiga

Jeigu šalys nėra nusprendusios kitaip, kolektyvinės derybos laikomos baigtomis, kai:

• • pasirašoma kolektyvinė sutartis,
• surašomas nesutarimų protokolas arba
• kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš

kolektyvinių derybų.

Kolektyvinės derybos turi vykti sąžiningai ir neturi būti vilkinamos.