>

Nelegalaus darbo prevencija

 

Kada su darbuotoju turi būti sudaroma darbo sutartis?
O kada asmuo gali teikti paslaugas be darbo sutarties?
Kaip atskirti šias dvi darbo formas?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatos taikomos individualiesiems darbo santykiams, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį DK nustatyta tvarka.
DK 32 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties apibrėžimą ir jos požymius. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio atsiranda tuomet, kai darbuotojo veikla turi darbo sutarties požymius. Darbo sutartimi turi būti įforminami tokie tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, kurie atitinka visus būtinuosius darbo sutarties požymius:

  • darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui atlikti darbo funkciją ar teikti paslaugas, kuomet dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos. Tai reiškia, kad asmuo turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją.
  • pavaldumas: asmuo, jeigu jis yra darbo teisiniuose santykiuose, privalo paklusti darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, darbdavys turi teisę kontroliuoti visą darbo procesą;
  • darbdavio pareiga suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbąperiodiškai mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje;
  • darbdavio pareiga aprūpinti asmenį reikiamomis darbo priemonėmis ir darbo vieta;
  • DK taikomos garantijos: atostogų suteikimas, kvalifikacijos kėlimas ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad norint nustatyti, ar tarp šalių susiklostę santykiai yra darbo teisiniai santykiai, visuomet turi būti vertinama aplinkybių visuma.

Tuo atveju, jeigu tarp šalių susiklosto tokie teisiniai santykiai, kurie atitinka DK 32 straipsnyje numatytus darbo sutarties požymius: t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarusdirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigosasmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkaiasmuo dirba atlygintinai, rašytinė darbo sutartis privalo būti sudaryta. Jeigu tarp šalių nesusiklosto darbo teisiniai santykiai, t. y. nėra visų aukščiau paminėtų būtinųjų darbo sutarties požymių, galiojantis sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytos civilinės sutartys neprilyginamos darbo sutartims, o jas sudarius tarp tokių sutarčių šalių nesusiklosto darbo sutarties požymiai. Taigi jeigu asmuo dirba ne darbo sutarties, o tam tikrų civilinių santykių pagrindu (įregistravus individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijus verslo liudijimą), tai laikoma ne darbo, bet civilinių teisinių santykių dalyku, nebent sudarytas civilinis susitarimas visgi atitiktų darbo sutarties požymius, tada tai galėtų būti pripažįstama darbo santykiais.

Paminėtina, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Taip pat pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. numatytas administracinis pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, tačiau šalių santykiuose turi būti visi darbo sutarties požymiai.

Pavyzdžiai:

  1. Asmuo įsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą ir jo draugas pakvietė jį dirbti statybvietėje, suteikė jam darbo įrankius atlikti staliaus darbus, sutarė konkretų darbo laiką (pirmadienis-penktadienis, 8.00-16.00 val.) ir sutarė, kad jo draugas vadovaus visam darbo procesui. Šiuo atveju atsirado darbo teisiniai santykiai ir turėjo būti sudaryta darbo sutartis, o ne paslaugų teikimo sutartis. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad civilinių sutarčių dalykas turėtų būti tam tikro darbų rezultato pasiekimas, konkrečios paslaugos suteikimas, o ne tam tikrų funkcijų vykdymas per tęstinį laikotarpį.
  2. Moteris atvyko į sporto klubą pagal skelbimą dėl valytojos darbo. Sporto klubo direktorius sutarė su ja, kad ji išsiims individualios veiklos pažymą ir su ja sudarys paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji ateis keturis kartus į savaitę išvalyti sporto klubo patalpų. Direktorius sutarė, kad už šias valymo paslaugas bus mokamas minimalus valandinis atlygis, jis jai duos valymo įrankius ir po kiekvieno valymo jis tikrins, ar gerai išvalyta. Moteris sutiko, bet ji nežinojo, kad šiuo atveju atsiranda darbo santykių požymiai ir su ja turėtų būti sudaryta darbo sutartis, o ne paslaugų teikimo sutartis.
  3. Barmenas ieškojo darbo. Jo pažįstamas pasiūlė jam ateiti pas jį padirbėti į barą keletą dienų. Jie sutarė, kad barmenas nuo pirmadienio iki sekmadienio ateis į barą 20 val. ir bus iki 4 val., per šias valandas pažįstamas žiūrės kaip jis aptarnauja klientus, daro jiems koktelius, dirba su kasos aparatu. Taip pat buvo susitarta, kad pažįstamas mokės jam minimalų valandinį atlygį už atidirbtas valandas. Pažymėtina, kad atsiradus darbo sutarties požymiams, barmeno pažįstamas kaip darbdavys nesudarė darbo sutarties su juo, nors privalėjo.
  4. Vyras turi santechniko kvalifikaciją ir teikia individualias paslaugas. Jo pažįstamas pasiūlė padirbti jo įmonėje santechniku, sudarė darbo sutartį, bet sutarė, kad santechnikas ateis tik tada, kai reikia atlikti santechnikos darbus, dirbs su savo darbo priemonėms ir pažįstamas mokės jam kiekvieną kartą po atliktos užduoties. Šiuo atveju tokie santykiai labiau atitinka civilinio pobūdžio susitarimą, pvz., paslaugų teikimo sutarties požymius.

Nešvaistyk ateities – dirbk legaliai!
Susipažink, čia – Marius. Jis paprastas vaikinas, galbūt ir šiandien su juo prasilenkei gatvėje. Mariui pasisekė, nes jo svajonės išsipildė: jis turi išsvajotą butą, sužadėtinę ir jau beveik tapo pilotu. Bet ne taip ir seniai viso to galėjo ir nebūti, nes kai Marius pirmą kartą įsidarbino... Susižinok, kas jam nutiko ir kaip jam sekėsi pirmieji darbai.

https://www.youtube.com/watch?v=m_UD0RJKOEA
https://www.youtube.com/watch?v=K4F7hzUxSKs
https://www.youtube.com/watch?v=-XPC-hlPOgE

Dirbu skaidriai!
Kodėl dirbti legaliai apsimoka? Nelegaliai ar nedeklaruotą darbą dirbantis darbuotojas nukenčia pats: neretai jam nesumokamas darbo užmokestis arba sumokama gerokai mažiau, darbuotojas atleidžiamas be jokių įspėjimų, jam netaikomos jokios Darbo kodekse numatytos garantijos, tarp jų ir susijusios su darbų sauga, jis nekaupia darbo stažo, nemoka jokių mokesčių, todėl mažėja jo būsima pensija.

Nedeklaruotas darbas – vargas pensijoje.
Neatidžiai perskaityta darbo sutartis – prarastos socialinės garantijos.
Apie nelegalų darbą galima pranešti VDI pasitikėjimo telefonu.
Tarp nelegaliai dirbančių asmenų – kas dešimtas užsienietis.

Pirmiausia – darbo sutartis!
Darbe svarbu atlyginimas? Premijos? Papildoma motyvacija? Taip, BET... Darbe pirmiausia svarbu darbo sutartis. Be sutarties galite tiek ir tematyti atlyginimą, premijas, motyvaciją.

https://www.youtube.com/watch?v=r5tnJE9I-yc&feature=youtu.be

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinė darbo inspekcija gauna informacijos, kad nesąžiningi darbdaviai neteisėtai renka iš įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių lėšas siekiant ateityje padengti galimai darbdaviui padarytus nuostolius, naudodamiesi tuo, kad jie nežino Lietuvos įstatymų, nemoka valstybinės kalbos ir nedrįsta kreiptis į institucijas.

Kviečiame, iškilus klausimams dėl darbo teisinių santykių, konsultacijos kreiptis į VALSTYBINĘ DARBO INSPEKCIJĄ. Konsultacijos teikiamos telefonu (+370 5) 213 9772 (+370 521 39 772) arba raštu (užpildžius elektroninę paklausimo formą arba Facebook‘e).

Teikiame paaiškinimą dėl tokio lėšų rinkimo:

  • Lėšų rinkimas į fondus, kurių tikslas ateityje padengti darbdaviui darbuotojo galimai padarytą žalą, yra NEPAGRĮSTAS IR NETEISĖTAS.
  • Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos TIK LAIKANTIS DARBO KODEKSO NUOSTATŲ.
  •  Išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo gali būti daromos TIK DARBDAVIUI NUSTAČIUS DARBUOTOJO DARBO PAREIGŲ PAŽEIDIMĄ DĖL JO KALTĖS.  
  • ATLYGINTINOS ŽALOS RIBOS – ne daugiau kaip darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio).
  • ATVEJAI, KADA DARBUOTOJAS PRIVALO ATLYGINTI VISĄ ŽALĄ: jeigu žala padaryta: tyčia; darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; darbdaviui padaryta neturtinė žala; kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
  • DARBDAVIO RAŠYTINIS NURODYMAS DARBUOTOJUI IŠIEŠKOTI ŽALĄ turi būti priimtas nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Išskaitos dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei šį terminą darbdavys praleido arba nori, kad būtų išieškota didesnio dydžio išskaita, jis negali to daryti savavališkai, o turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją (tai trišalė institucija, veikianti regioniniu principu, kurioje sprendimus priima to regiono profsąjungų, darbdavių ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai).
  • Darbdavio rašytiniu nurodymu išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio privalo būti laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytų išskaitų dydžių:
    -iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), išskaitoma 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų;
    -iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį (jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas), išskaitoma - 50 procentų.
  • Jeigu asmuo mano, kad žalos išieškojimas yra nepagrįstas ir /ar neatitinka Darbo kodekse numatytos žalos išieškojimo tvarkos, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, su prašymu turi teisę kreiptis į DARBO GINČŲ KOMISIJĄ. 

Atnaujinimo data: 2024-02-29