Dažniausiai užduodami klausimai

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 6 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, t. y. darbo dienos trukmė trumpinama visiems darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (DK 112 straipsnio 4 bei 5 dalys). Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojai, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos apraše.

Taigi, darbo laiko trukmė trumpinama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dirba visą ar ne visą darbo laiką (DK 40 straipsnis), suminės darbo laiko apskaitos režimu (DK 115 straipsnis), budint (DK 118 straipsnis) ar kt. Darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama viena valanda, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti žymimas tą dieną darbuotojo faktiškai dirbtas laikas.

Pažymime, kad atsižvelgiant į teisingo apmokėjimo už darbą principą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, VDI Darbo teisės specialistai laikosi nuomonės, kad sutrumpinta prieššventinė valanda darbuotojams turi būti apmokama darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu.

Papildomai paaiškiname, kad:

1. jeigu darbuotojas dirba keliose pareigose pas tą patį darbdavį (susitarimas dėl papildomo darbo), tuomet viena valanda trumpinama bendra darbuotojo darbo dienos trukmė, o ne atskirai pagal kiekvieną pareigybę;

2. jeigu darbuotojas pradeda darbą švenčių dienų išvakarėse, o darbą baigia šventinę dieną, jam darbo dienos trukmė švenčių išvakarėse turi būti sutrumpinama viena valanda (pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėtų pradėti dirbti 14 val., dėl darbo laiko sutrumpinimo pradėtų darbą 15 val.);

3. tuo atveju, kai dėl darbo organizavimo ypatumų arba nepertraukiamos darbdavio veiklos prieššventinę dieną nėra galimybės sutrumpinti darbo laiko viena valanda, galėtų būti organizuojamas viršvalandinis darbas DK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. gavus darbuotojo sutikimą, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba yra kiti įstatyminiai pagrindai. Už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą (DK 112 str. 6 d.).

4. jeigu šventinės dienos yra kelios iš eilės, pvz. gruodžio 24 d., gruodžio 25 d., gruodžio 26 d. ir darbuotojas dirba prieššventinę dieną (nors prieššventinė diena yra šventinė diena), darbo laikas trumpinamas viena valanda prieš kiekvieną šventinę dieną. Pavyzdžiui, darbuotojas dirbtų po 3 val. gruodžio 24 d., gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d. tokiu atveju, darbuotojui gruodžio 24 d.ir gruodžio 25 d. turėtų būti sutrumpintos darbo valandos ir darbuotojas faktiškai turėtų dirbti po 2 val. per dieną.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 6 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Darytina išvada, kad darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (DK 112 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai, ar jie dirba visą ar ne visą darbo laiką (DK 40 straipsnis), suminės darbo laiko apskaitos rėžimu (DK 115 straipsnis) ar budint (DK 118 straipsnis), darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama viena valanda, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti žymimas tą dieną darbuotojo faktiškai dirbtas laikas.

Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Ši nesutrumpinta valanda laikytina darbo dienos (pamainos) viršvalandžiais, todėl reikalingas darbuotojų sutikimas (išskyrus DK 119 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus), o apmokėjimas vykdomas įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (ne apskaitinio laikotarpio pabaigoje).

Dėl prieššventinės dienos trumpinimo suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams paaiškiname, kad:

1. darbuotojams, dirbantiems švenčių dienos (-ų) išvakarėse trumpinama darbo (pamainos) grafike nustatyta darbo dienos (pamainos) trukmė, todėl
2. darbuotojo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma apskaičiuojama ir darbo (pamainų) grafikai sudaromi pagal įprastą darbuotojo darbo laiko normą, į juos įtraukiant visas valandas, įskaitant ir tas, kurios turi būti sutrumpintos dėl darbo prieššventinę dieną;
3. DK 112 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas darbo laiko normos sutrumpinimas yra tikslinis ir taikomas tik tą kalendorinę dieną faktiškai dirbantiems darbuotojams. Atitinkamai apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sumažinama tik tiems darbuotojams, kurie pagal nustatytą darbo (pamainos) grafiką dirba prieššventinę dieną (dienas);
4. kai darbuotojai dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu, prieššventinė diena ne visada bus jų darbo diena. Todėl darbuotojams, kurie pagal darbo (pamainos) grafiką nedirba prieššventinę dieną darbo laiko norma netrumpinama. Be to, dirbamų prieššventinių dienų skaičius dirbant nekintančiu ir suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimais gali skirtis. Pvz., gruodį darbuotojas, dirbantis nekintančiu darbo laiko režimu (t. y. darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio) dirbs dvi prieššventines dienas – gruodžio 23 ir 31 d. Tuo tarpu dirbantis suminės darbo laiko apskaitos režimu, kurio darbo (pamainos) grafikas nėra pastovus, ir kuris gali dirbti ir švenčių dienomis, gruodį maksimaliai gali dirbti keturias prieššventines dienas: gruodžio 23, 24, 25 bei 31 d. Taip pat gali dirbti jų mažiau arba iš viso nedirbti prieššventinę dieną, jeigu išvardintos dienos nebus darbuotojo darbo dienos pagal patvirtintą darbo (pamainos) grafiką.