DSS gerosios praktikos pavyzdžiai

2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės

Nr. 09-001-02-09-04 „Tobulinti mechanizmą, skatinantį darbdavius įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus“ veikla Nr. 2

Informacinės kampanijos, skirtos skatinti darbuotojų saugos ir sveikatos kultūrą įmonėse, didinti darbdavių, darbuotojų, visuomenės sąmoningumą ir darbdavių bei darbuotojų atsakomybę darbuotojų saugos ir sveikatos srityje vykdymo planas parengtas 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-04 „Tobulinti mechanizmą, skatinantį darbdavius įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus“ poveiklės, kuria siekiama sistemiškai padidinti darbdavių motyvaciją, užtikrinant DSS reikalavimų įgyvendinimą įmonėse – t. y. gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) kultūros sampratos suvokimą, vystyti darbdavių, darbuotojų, visuomenės sąmoningumą, skatinti darbdavių ir darbuotojų atsakomybę DSS srityje, nuostatoms įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtintos darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pareigos, tačiau šių ypač svarbių, užtikrinant DSS vidinės kontrolės įgyvendinimą įmonėse, subjektų vaidmuo šiai dienai yra mažai reikšmingas, darbdaviai nesuvokia socialinės partnerystės DSS srityje teikiamų galimybių. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai mokomi selektyviai: jei įmonėje yra steigiamas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, tai jo nauji nariai privalomai mokomi mokyklose, mokymo įstaigose, teikiančiose mokymo DSS srityje paslaugas. Tuo tarpu labai mažose ir mažose įmonėse (iki 49 darbuotojų), kuriose DSS būklės užtikrinimo problemos yra aktualiausios, komitetas gali būti nesteigiamas, o darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai mokomi darbdavio nustatyta tvarka, nors tokiose įmonėse trūksta kompetentingų asmenų, galinčių tai atlikti. Nepakankamas darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai žinių lygis sąlygoja žemą nelaimingų atsitikimų darbe (toliau – NA darbe) tyrimo kokybę, prevencijos priemonių parinkimo trikdžius, nors daugelis prevencijos priemonių įmonėse gali būti įgyvendinamos minimaliais ištekliais, jei kūrybiškai apjungiama inžinerinė mintis, DSS žinios ir darbinė praktika.

Pastebima, kad VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, sunkių NA darbe atvejais didžiąja dalimi (apie 60 proc.) konstatuoja, kad įvykis įvyko dėl to, kad patys darbuotojai nesilaikė DSS instrukcijų arba įvykis įvyko, nors DSS reikalavimai buvo įgyvendinti (29 proc.). Mirtinus NA darbe dažniausiai sąlygoja (apie 33 proc.) DSS vidinės kontrolės nepakankamumas įmonėje (neatlikto ar netinkamai atlikto profesinės rizikos vertinimo, darbuotojų kontrolės nebuvimo) ir netinkamas darbų organizavimas (apie 33 proc.). Aptariama situacija, siekiant tvaraus NA darbe mažėjimo, suponuoja poreikį skatinti saugos kultūrą įmonėse, savo atsakomybės už DSS suvokimą tiek darbdavių ir darbuotojų tarpe, tiek visoje visuomenėje. Taip pat išlieka tendencija, kad didžiąją dalį darbe žalą sveikatai patyrusių darbuotojų sudaro darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų. Atsižvelgiant į tai, siūloma organizuoti tikslines kampanijas, kurios būtų sistemingos, ilgalaikės (2 metų trukmės), planuojamos derinant su socialiniais partneriais ir pagal galimybes apimtų įvairius šviečiamojo, komunikacinio, motyvacinio, organizacinio pobūdžio veiksmus bei aspektus.

Statybos sektoriuje veikianti įmonė, UAB "Staticus" turinti daugiau nei 450 darbuotojų.

Darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) grindžiama aiškiu principu: darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, o profesinės rizikos valdymas  yra nuolatinis procesas, atnaujinamas pasikeitus rizikos veiksniams arba ne rečiau kaip kartą per metus. Profesinės rizikos vertinimas atliekamas įtraukiant įmonės vadovus ir darbuotojų atstovus.

Stiprinama saugos prevencijos kultūra ir darbuotojų informuotumas, t.y. be mokymų ir susirinkimų, įmonėje įdiegta pranešimų apie nesaugias darbo sąlygas sistema: gamybos, administracinėse patalpose ir statybos aikštelėse įrengti plakatai su QR kodais, leidžiantys darbuotojams patogiai pateikti pranešimą (anonimiškai arba nurodant tapatybę). Visi darbuotojai apmokyti naudotis šia sistema, o pranešimų svarba nuolat akcentuojama darbuotojų susirinkimuose.

Darbuotojų mokymas organizuojamas keliais lygmenimis:

1.kasdien prieš darbų pradžią vyksta trumpi susirinkimai;

2. gamybos darbuotojams rengiami aptarimai kas mėnesį, kuriuose analizuojamos realios situacijos, aptariamos aktualios DSS temos, dalijamasi patirtimi ir gerąja praktika.

3. statybininkai kasmet dalyvauja mokymuose, kuriuose aptariamos rizikos ir taikomos prevencinės priemonės bei analizuojami incidentai.

4. statybos objektuose papildomai organizuojamos praktiniai mokymai (pvz., gelbėjimo iš aukščio mokymai), kurie didina pasirengimą netikėtoms situacijoms.

Gerosios praktikos pavyzdys

Spręsdama pasikartojančias vidines saugos problemas, įmonė nustatė, kad vien nuobaudų taikymas neskatina darbuotojų laikytis DSS reikalavimų. Taip gimė iniciatyva, kurios esmė – kas savaitę atliekami DSS patikrinimai, vertinant problemines sritis – ar neužstatyti praėjimai ir evakuacinės durys, ar neužkrautos gaisrinės saugos priemonės, ar darbuotojai dėvi asmenines apsaugos priemones (AAP), ar saugiai laikomos medžiagos ir kt. daiktai, ar palaikoma tvarka ir švara.

Už kiekvieną įgyvendintą kriterijų skyrius (komanda, brigada, pamaina) gauna po vieną balą/ „žvaigždutę“, kuris vizualiai atvaizduojamas informacinėje rezultatų lentoje. Nustačius neįgyvendintą kriterijų, balas/žvaigždutė neskiriamas. Mėnesio pabaigoje skyriai (komandos, brigados, pamainos) surinkę nustatytą balų skaičių, apdovanojami – įmonė organizuoja darbuotojams bendrus pietus.

Iniciatyvos įgyvendinimo metu naudojamų priemonių sąnaudos yra palyginti nedidelės. Iniciatyvos  planavimui skiriama apie 40 darbo valandų , o vykdymui pakanka trumpų patikrinimų (apie 3–5 min. per savaitę vienai komandai).

Praktiniai rezultatai rodo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos neatitikčių skaičius sumažėjo 39 %, pastebimai dažniau dėvimos AAP (pvz., apsauginiai akiniai), o darbo vietose daugiau tvarkos – praėjimai ir gaisrinės saugos priemonės neužstatomi, darbo aplinka tampa švaresnė ir saugesnė. Tai mažina nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę, su tuo susijusias išlaidas ir didina darbo efektyvumą.

Pagrindinis šios iniciatyvos pokytis – reikšmingai išaugęs darbuotojų įsitraukimas į DSS. Darbuotojai seka rezultatus, lyginasi tarpusavyje, domisi neatitikties priežastimis, kodėl balai skirti arba neskirti, o sauga tampa bendru visų darbuotojų tikslu, o ne vien vadovų ar DSS specialistų atsakomybe.

Apdirbamosios pramonės (naftos perdirbimo) įmonė  AB "ORLEN Lietuva" , turinti daugiau nei 500 darbuotojų.

Įmonėje profesinės rizikos vertinimas atliekamas pasikeitus rizikos veiksniams ir ne rečiau kaip kas 5 metus. Įmonė profesinės rizikos veiksnių kiekybinius matavimus (triukšmas, vibracija, cheminiai veiksniai, apšvietimas, šiluminė aplinka) atlieka savo akredituotoje laboratorijoje, o ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai vertinami pasitelkiant išorės konsultantų paslaugas. Rizika vertinimo metu nustatytos neatitiktys yra valdomos, o po prevencinių priemonių įdiegimo atliekamas efektyvumo vertinimas.

Saugos prevencijos kultūra stiprinama nuolatine komunikacija: įmonės intraneto naujienomis (dešimtys publikacijų per metus), TV monitoriais darbo vietose, plakatais, el. paštu ir SMS, dokumentų valdymo sistema.

Įmonėje įdiegta pranešimų apie pavojingas vietas programa. Į darbuotojų pranešimus reaguojama nedelsiant, o aktyviausi darbuotojai skatinami, taip pat skiriamos periodinės DSS nominacijos įmonės padaliniams ir darbuotojams.

Darbuotojų mokymai vykdomi įmonės mokymų centre: priešgaisrinė sauga su praktiniu gesintuvų išbandymu, privalomi pirmosios pagalbos mokymai su pažangiomis priemonėmis, procesų saugos, sprogimo prevencijos ir mokymai apie cheminių medžiagų keliamus pavojus.  

Instruktavimas organizuojamas taip:

1. įvadinis – pateikiama susijusi vaizdo medžiaga (darbuotojams, rangovams, svečiams);

2. kasmetinis – darbuotojams pateikiami el. testai pagal atliekamas/vykdomus darbus.

Geroji praktika: skaitmeniniai darbų leidimai ir pavojingos energijos izoliavimas

Įmonė įdiegė dvi tarpusavyje integruotas skaitmenines kontrolės sistemas: E-permit (leidimų darbams išdavimas) ir LOTO (pavojingos energijos izoliavimas). Taikomus sprendimus paprasta naudoti, jie yra standartizuoti ir sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę.

Esminis kontrolės mechanizmas – leidimas darbams išduodamas tik izoliuotam įrenginiui, tai reiškia, kad pirma sistema leidimą išduoda tik, kai LOTO sistemoje įrenginio statusas yra „izoliuotas“, o bet koks izoliavimo priemonių pakeitimas automatiškai blokuoja leidimų išdavimą. Taip užtikrinamas nuoseklus pavojingos energijos valdymas ir kontroliuojamos situacijos, kai darbai pradedami neįvykdžius izoliavimo reikalavimų.

Praktinė tarpusavyje integruotų skaitmenines kontrolės sistemų nauda – standartizuoti reikalavimai pagal darbų tipą, geresnis informacijos valdymas (vadovai realiu laiku mato įrenginių parengties būsenas, vykdomus darbus, rangovus), galimybė iš anksto pasirengti leidimus dideliems remontams, automatinė mokymų kontrolė, paprastesnis darbų derinimas.

DSS specialistams tai suteikia realaus laiko „darbų žemėlapį“, leidžiantį planuoti patikrinimus pagal faktinę profesinę riziką ir darbų intensyvumą.

Pastebimas aukštas taikomų priemonių veiksmingumas. Sėkmę lėmė DSS specialistų ir darbuotojų susitelkimas, padalinių vadovų įsitraukimas bei vadovybės palaikymas, skiriant finansinius išteklius, tačiau sistemų įdiegimo sąnaudos didelės, nes leidimų administravimui įrengtos atskiros darbo vietos su sudėtinga IT įranga.

Įmonė, veikianti žmonių sveikatos priežiūros paslaugų srityje, turinti daugiau nei 250 darbuotojų.

Profesinės rizikos vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 2 metus, pasitelkiant išorinius konsultantus. DSS specialistai aktyviai dalyvauja padalinių susirinkimuose: pristato pasikeitimus, aptaria incidentų priežastis, atsako į klausimus ir atlieka DSS auditus. Darbuotojų mokymai organizuojami mažose grupėse, skatinant dalyvių įsitraukimą.

Geroji praktika

Įmonėje DSS stiprinama pasirenkant paprastą, tačiau itin veiksmingą priemonę – nuolatinį dialogą su darbuotojais. Įmonė sąmoningai akcentuoja, kad saugi darbo aplinka prasideda nuo atviro bendravimo, kai darbuotojai ne tik laikosi DSS reikalavimų, bet ir patys dalyvauja identifikuojant profesinę riziką bei siūlo praktinius sprendimus.

Geroji praktika įgyvendinama organizuojant kontaktinius susirinkimus ir diskusijas padaliniuose, kuriuose DSS specialistai kartu su darbuotojais aptaria realias situacijas, galimas rizikas darbo vietose ir reikalingus patobulinimus. Šis formatas leidžia darbuotojams jaustis išgirstiems, o jų pastebėjimai tampa konkrečių veiksmų – darbo vietos gerinimo sprendimų ir praktinių mokymų – pagrindu.

Priemonės veiksmingumas darbuotojų įvertintas teigiamai ir rodo didesnį darbuotojų pasitikėjimą ir įsitraukimą.

Kartu įmonė įvardija iššūkį – kalbos barjerą dirbant su darbuotojais iš Ukrainos, todėl komunikacijos sprendimai ir praktiniai mokymai tampa ypač svarbūs. Sėkmę labiausiai lėmė vadovų palaikymas ir darbuotojų motyvacija dirbti geriau bei saugiau, o pagrindinės sąnaudos – DSS specialisto darbo laikas.

Ši praktika rodo, kad prevencijos kultūra organizacijoje stiprėja tada, kai sauga tampa bendru susitarimu, o darbuotojų nuomonė – kasdienių sprendimų dalimi.