Kas yra diskriminacija?

Kas yra diskriminacija?

Diskriminacija laikomas nepalankus elgesys su žmogumi dėl jo lyties, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės ar kito asmens tapatybės bruožo. Diskriminacija nėra laikomas bet koks nevienodas ar mažiau palankus elgesys su žmogumi. Kartais skirtingas ar mažiau palankus elgesys gali būti pateisinamas. Taip pat ne kiekvienas neteisingas poelgis su žmogumi bus laikomas diskriminacija.

Kam taikomos lyčių lygybės ir nediskriminavimo nuostatos?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (toliau – Lygių galimybių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme (toliau – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas) įtvirtintos su lyčių lygybės ir nediskriminavimo principais susijusios nuostatos taikomos visiems darbdaviams, neatsižvelgiant į samdomų darbuotojų skaičių.

Teisės aktai, reglamentuojantys lygiateisiškumą (lygias galimybes)
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje nustatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta moterų ir vyrų lygybė, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. Pabrėžtina, jog Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.
Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Lygių galimybių reglamentavimas darbo teisiniuose santykiuose
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2016 m. lapkričio 8 d. įsigaliojus Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo bei nuo 2017 m. liepos 1 d. – naujos redakcijos DK, darbdaviui ne tik draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties ir kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, priekabiauti, seksualiai priekabiauti, tačiau jis taip pat privalo aktyviai imtis konkrečių veiksmų, kad tokių situacijų jo darbovietėje neatsirastų.
DK numatyta, kad darbdaviai, samdantys penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, turi organizacijoje įdiegti lygių galimybių politiką. Su lygių galimybių politika ir jos įgyvendinimo bei įgyvendinimo priežiūros priemonėmis būtina supažindinti visus darbuotojus. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus reguliuojančios darbo teisės normos taikomos esant bet kokiems darbdavio darbo santykiams su darbuotojais. Šie principai taikomi visų esamų ir potencialių darbuotojų (kandidatų) į darbo vietas atžvilgiu. Jie taikomi nepriklausomai nuo to, kokios rūšies darbo sutartis su darbuotoju sudaryta.

Diskriminacijos formos
Diskriminacija skirstoma į dvi formas: tiesioginę ir netiesioginę.

• Pirmoji forma - tiesiogine diskriminacija laikomas mažiau palankus elgesys su asmeniu dėl jo lyties, amžiaus, negalios, tautybės ir kitų tapatybės bruožų, nei tokiomis pačiomis aplinkybėmis yra, buvo arba būtų elgiamasi su kitu asmeniu, kuris šio tapatybės bruožo neturi. Pavyzdžiui, darbo skelbime nurodyta, kad į konkrečias pareigas priimamas tik konkrečios lyties asmuo arba atsisakoma įdarbinti moterį, turinčią šeimoje vaikų, kadangi greičiausiai ji dažnai nebus darbe, naudosis nedarbingumo pažymėjimu, nes vaikai sirgs ir todėl darbdavys bus priverstas jos darbo krūvį perkelti kitiems darbuotojams.
• Antroji forma - netiesioginė diskriminacija yra iš pažiūros neutrali taisyklė, sąlyga ar praktika, kurios taikymo arba įgyvendinimo metu asmuo dėl savo turimos tapatybės bruožo (lyties, amžiaus, negalios ir kitų) atsiduria ar gali atsidurti faktiškai nepalankesnėje situacijoje, palyginus su kitais asmenimis, kurie šio tapatybės bruožo neturi. Pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistams ir specialistėms mokamas priedas, o informacinių technologijų skyriuje dirba tik vyrai. Tokį atvejį būtų galima laikyti netiesiogine diskriminacija.

Paaiškintina, kad diskriminavimas pagal pateiktas darbo teisės normas gali būti atpažįstamas pagal žemiau teikiamą jų turinio detalizavimą:
Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
Seksualinis priekabiavimas - nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią aplinką.
Nurodymas diskriminuoti - dėl lyties (bei kitų pagrindų, nurodytų Lygių galimybių įstatyme, t. y. rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos).

Darbdavio prievolės laikytis darbo teisės normų (DK 26 straipsnis)

Svarbu pažymėti, kad darbdavys turi pareigą įgyvendinanti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus bei įvykdyti šias prievoles:
1) priimant į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas;
2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus;
4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos;
6) imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamų darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.