Trumpai apie darbo ginčų komisijas

Kas yra darbo ginčų komisija? Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Lietuvoje veikia 28 darbo ginčų komisijos: 10 – Vilniuje, 6 – Kaune, 4 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 - Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 2 Telšiuose.

Nuo 2024 m. spalio 25 d. gauti prašymai išnagrinėti darbo ginčą paskiriami nagrinėti darbo ginčų komisijai, įvertinus kiekvienai darbo ginčų komisijai tenkantį darbo krūvį, t. y. gali būti paskiriama nebūtinai tai darbo ginčų komisijai, kurios teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.

Kas yra individualus darbo ginčas? Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ir pan. Pabrėžtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.

Kas yra kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės? Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas? Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jei jų teisės pažeidžiamos. 

Per kiek laiko galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Kokius dokumentus reikia pateikti prašant išnagrinėti darbo ginčą? Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį užpildytą ir pasirašytą rekomenduojamos formos prašymą. Kreipiantis į darbo ginčų komisiją pateikiami ir kiti dokumentai: darbo sutartis, algalapiai ir kita. Daugiau informacijos dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją galima rasti čia – atmintinė dėl kreipimosi į DGK.

Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai? Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.

Per kiek laiko darbo ginčų komisija išspręs darbo ginčą? Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Ar už darbo ginčų sprendimą reikia mokėti? Ne, ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.

Kaip atstovaujami darbuotojų ir darbdavių interesai? Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

Ką daryti, jei darbo ginčo komisijos sprendimas netenkina? Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga?

DGK veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato susipažinimo su darbo bylos medžiaga ar byloje esančių dokumentų kopijų išdavimo tvarkos. Darbo bylos šalys ar jų atstovai su darbo bylos medžiaga gali susipažinti atvykę į VDI patalpas iš anksto su DGK pirmininku arba DGK administratoriumi sekretoriumi (jiems nesant – su VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėju arba kitu įgaliotu asmeniu) suderintu laiku.

Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jo atstovas – ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga. Jei asmuo, turintis teisę susipažinti su darbo byla, pageidauja gauti joje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą DGK pirmininkui arba DGK administratoriui sekretoriui.

Kiekvienu konkrečiu atveju dėl galimybės susipažinti su darbo byla ir (ar) gauti darbo bylos dokumentų kopijas sprendžia DGK pirmininkas (jam nesant – VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėjas arba kitas įgaliotas asmuo).

Už asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimą asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Ar teismas, nagrinėdamas darbo ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu? Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Tačiau priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.

Ar galiu įgalioti kitą asmenį mane atstovauti darbo ginčų komisijoje? Darbo ginčų komisijoje tiek fizinius asmenis (pvz. darbuotojus), tiek juridinius asmenis (darbdavius) gali atstovauti ir kiti fiziniai asmenys, t. y. nepatenkantys į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 str. 1 ir 2 d. numatytus, tačiau turintys teisinį išsilavinimą ir pateikiantys atstovavimą (taip pat ir teisinį išsilavinimą) patvirtinantį dokumentą, kuriame aiškiai išdėstyta įgaliotojo valia perduoti įgaliotiniui (atstovui) atitinkamas teises (pvz. atstovauti darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose – teisme, DGK). Sudarytam atstovavimą patvirtinančiam dokumentui notarinis patvirtinimas nėra būtinas.